- dvokulys
- dvokulỹs sm. (3b)
1. Š smarvė, dvokas: Dvokuliu baidydamos (bijodamos dvokulio), nenorėjo sergančios nė lankyti M.Valanč.
2. kvaitulys: Kad pereit tas dvokulỹs, reikia šiltai insisukus permiegot Nč. Gavau tokį dvõkulį galvos Rdm.
◊ dvokulỹs púolė į gálvą pamišo: Púolė galvõn dvokulỹs Kb.
Dictionary of the Lithuanian Language.
